Наш адрес:
Verkių g. 5, LT-08218 Vilnius
Tel.: +370 5 275 10 58
Faks.: +370 5 272 84 53
info@kiaules.lt
Verkių g. 5, LT-08218 Vilnius
Tel.: +370 5 275 10 58
Faks.: +370 5 272 84 53
info@kiaules.lt
| О нас | Kiaulienos valgymo tradicijos Kiauliena: mitai ir tikrovė Dr. Violeta Razmaitė LVA Gyvulininkystės institutas Lietuviai priklauso kiaulieną valgančioms ir ją vertinančioms tautoms, tačiau, nežiūrint to, mūsų krašte apie kiaulieną sklando nemažai gandų ir mitų. Kiaulienos, kaip ir bet kurios kitos mėsos, kokybės sąvoka apima higienines sąlygas ir elgseną su gyvūnais skerdimo metu, skonines savybes, technologinę kokybę bei jos įtaką vartotojų sveikatai.
Labiausiai yra paplitęs mitas, kad kiauliena esą riebi ir todėl priskirtina „nesveikos“ mėsos grupei. Iš tikrųjų kiaulės, be kitų savo biologinių savybių, iš daugelio gyvūnų tarpo skiriasi ir tuo, kad jų kūną dengia storesnis ar plonesnis poodinių riebalų sluoksnis, populiariai vadinamas lašiniais. Mažėjant riebalų paklausai jau apie 40 metų išsivysčiusios kiaulininkystės šalyse vykdoma intensyvi atranka, mažinant kiaulių riebumą, ir dabar daugiausia auginamos žymiai liesesnės kaulės. Jeigu anksčiau kiaulių skerdenose raumenys sudarydavo apie 50% ir netgi mažiau, tai dabar - apie 60% ir dar daugiau.
 Atmetus kaulų dalį, skerdenose dar visgi lieka iki 25% lašinių ir kitų riebalų. Sklando taiklus posakis, kad geros šeimininkės rankose iš kiaulės nelieka nieko, išskyrus jos žviegimą. Jeigu žmonės maitintųsi vien tik mėsa, pagal šį posakį būtų suvartojama per daug riebalų. Tačiau net didžiausi mėsos mėgėjai valgo ir kitus produktus, o tinkamai juos pasirinkus, nesunku sumažinti riebalų dalį bendrame maisto davinyje. Be to, nebūtina pirkti visos skerdenos, kai prekiaujama iškapota nugarinės, sprandinės ar nuriebalintų kumpio raumenų mėsa. Todėl vartotojai turi galimybę kiaulieną pasirinkti pagal savo skonį, valgymo įpročius ar sveikatą. Plačiau apie kiaulieną>> Kiaulienos valgymas Lietuvoje Parengė nepriklausomas mitybos ir kulinarijos ekspertas A.Vincentas Sakas Senovėje rašytiniai šaltiniai mini lietuvių apeiginį kiaulienos valgymą per šventes bei pradedant žemdirbystės darbus ir paprotį derliaus dievams aukoti kiaules bei paršelius. Lietuvoje kiaulės būdavo skerdžiamos šaltuoju metų laiku. Rašytiniai šaltiniai mini, kad kiaules kaimuose skersdavo net tris kartus: 1. Pirmasis skerdimas - lapkričio mėnesį skilandžių, daratų, kindziulių fermentavimui, kumpių, lašiniu, palendvicų ir dešrų šaltajam rūkymui. 2. Antrasis skerdimas – gruodžio mėnesį Kalėdų šventėms šviežienos turėti, tai labiau paplitę buvo Žemaitijoje. 3. Trečiasis skerdimas – sausio mėnesį - tikrosios skerstuvės. Kai atpasninkauta, nudirbti visi darbai ir atšvęstos didžiosios šventės. Tiesa, reikalui esant, kiaules skersdavo bet kokiu metų laiku, tačiau svarbiausiais dalykas būdavo atsižvelgti į Mėnulio fazes. Geriausiai tinka priešpilnis arba pilnatis. Plačiau >> |      |