Lietuvoje sklando daug mitų apie kiaulių auginimą, o ypatingai apie auginimą pramoninėse kiaulininkystės įmonėse.
Siekdami išsklaidyti sklandančius mitus apie šiuolaikines kiaulių auginimo technologijas, siūlome dirstelėti į kiaulininkystės komplekso vidų ir sužinoti kaip auginamos kiaulės.



Kitų kiaulininkystės įmonių nuotraukos:

- kiaulininkystės įmonė Jonavos r.
- kiaulininkystės įmonė Kaišiadorių r.
- kiaulininkystės įmonė Rokiškio r.

 

Taigi:
- persirengimo patalpoje esančioje spintelėje paliekame savo drabužius;
- prausiamės duše;
- apsirengiame švariais drabužiais ir avalyne, kuriais vilkime tik būdami fermoje. Išeidami šiuos rūbus paliksime drabužių skalbykloje.

Dabar jau galime dairytis fermos viduje.

Pirmiausia patenkame į ilgą koridorių, kuris jungia visas sekcijas – paršavedžių sėklinimo, palaukimo sekciją, paršiavimosi sekciją ir įvairias kitas patalpas – pašarų ruošimo virtuvę, elektros skydinę, pagalbines patalpas, specialistų darbo patalpas ir kt. 



Koridorius turi ne visi kiaulininkystės ūkiai (ten iš vienos sekcijos į kitą vaikštoma per lauką), tačiau didžioji dauguma juos turi.
Koridoriuje paprastai buna pastatytos patalpų plovimo ir dezinfekavimo mašinos, įvairūs gyvulių atitvarai ir kt. reikalingi daiktai. Koridoriumi būna atvestas pašarų padavimo vamzdynas, elektros, dujų, šildymo, vandens tiekimo linijos, ant sienų sumontuoti valdymo ir kontrolės prietaisų skydeliai.


Koridorius veislines kiaules auginančiame komplekse

Eidami koridorimi užsuksime į visas mums įdomias patalpas.

Paršavedžių apsėklinimo sekcija

Šioje patalpoje laikomos paršavedės atskirose vienutėse. Toks laikymas reikalingas tam, kad būtų galima paprasčiau kontroliuoti paršavedžių rują, jas apsėklinti ir po kurio laiko patikrinti ar paršavedė apvaisinta. Per vidurį priešais paršavedes būna paliktas praėjimas – juo būna paleidžiamas pasivaikščioti kuilys tam, kad sukeltų paršavedėms rują. Tačiau natūralus kergimas (kai paršavedę apvaisina veislinis kuilys) taikomas tik nedidelėse fermose, kurios gali sau leisti nusipirkti veislinį kuilį.
Pramoninės fermos dažniausiai perka šviežią kuilių spermą iš spermos surinkimo centrų (apie juos papasakosime plačiau atskirai) arba dirbtiniu būdų apsėklina paršavedes savo turimų kuilių sperma .
Dirbtinis sėklinimas, tai labai atsakingas darbas -  nuo šio darbo priklauso ar paršavedės bus apvaisintos.


Paršavedžių palaukimo sekcija

Šioje sekcijoje paršavedės išbūna apie 10 savaičių. Jos šeriamos specialiai subalansuotu pašaru ir dažnai išleidžiamos pasivaikščioti. Yra du paršavedžių laikymo būdai – laikomos palaidos vienodo svorio grupėse arba vienutėse, dažnai išleidžiant pasivaikščioti.

Paršiavimosi sekcija (kiaulių ,,gimdymo namai”)


Keletą dienų iki apsiparšiavimo, paršavedės suginamos į sekciją, skirtą paršiavimuisi. Kiekviena paršavedė pastatoma į atskirą gardą, kuriame, priklausomai nuo technologijos, būna įvairaus tipo metaliniai atitvarai tam, kad paršavedė nenugultų atvestų paršelių. Paršavedės įprastai atveda nuo 10 iki 18 paršelių ir čia paršeliai išbūna iki 4 - 5 savaičių. Po to paršavedės pervedamos į paršavedžių sėklinimo sekciją, o paršeliai sugrupuojami pagal svorį ir lytį ir pervaromi į paršelių paauginimo tvartą.
Taip atrodo Norvegiško tipo paršavimosi gardai

Paršelių paauginimo tvartas

Čia paršeliai auginami iki 35 – 40 kg masės. Jie gauna specialų šiai amžiaus ir svorio grupei pritaikytą pašarą.

Kitos paršelių paauginimo tvartų nuotraukos:
1 nuotrauka
2 nuotrauka


Kiaulių penėjimo tvartas

Čia kiaulės penimos nuo 35 -40 kg iki realizavimo (105 -120 kg). Šiuolaikinių kiaulių veislių hibridai (kiaulininkystėje atskirų veislių ar veilslių linijų mišrūnai vadinami hibridais), laikymo technologijos ir gili specializacija bei kiekvienai kiaulių amžiaus grupei subalansuotas šėrimas leidžia užauginti penimas kiaules iki 100 kg svorio per 135 – 140 dienų. 
Taip atrodo seno tipo penėjimo tvartas 

Taip atrodo kiti kiaulių penėjimo tvartai:
1 nuotrauka
2 nuotrauka

 

Pašarų gamyba
Retas kiaulininkystės ūkis perka kombinuotuosius pašarus. Dažniausiai kiaulininkystės ūkiai superka iš ūkininkų grūdus, juos saugo grūdų saugykloje   (Daugelyje įmonių galima iš toli pamatyti stovinčius gelžbetoninius pašarų saugojimo bokštus)

Pašarą kiaulinikystės įmonės pasigamina savo turimoje ,,virtuvėje". Čia sumaišomi pašaro komponentai ir vamzdžiais tiekiami į kiaulių garduose esančius lovius.

Pašaro ruošimo ,,virtuvė"

Pagrindiniai pašaro komponentai būna šie: pašariniai kviečiai arba pašariniai miežiai, sojos rupiniai ir premiksas (vitaminų ir mineralinių medžiagų priedas). Pašarai gaminami arba skysti - jovalas, arba sausi. Tai priklauso nuo to, kokią šėrimo liniją pasirinko ūkio vadovai.

Kiaulių auginimo procesą organizuoja ir prižiūri specialistai. Jiems kiaulių fermoje būna įrengtas kabinetas:


Kadangi kiaulės, kaip ir visi gyvūnai, kartais suserga arba susižeidžia, tai jų gydymui reikalingi medikamentai bei kitos priežiūros priemonės tvarkingai saugomi atskiroje patalpoje:



Užauginti bekonai išvežami į skerdyklą. Prieš išvežant bekonus sveria.

Svarstyklės ir pakrovimo rampa

Tvartų plovimas
Kadangi kiaulių auginimas vyksta pagal srautinę technologiją, tai vienu metu atskirose sekcijose būna vienodo amžiaus ir vienodo svorio gyvuliai. Kai iš sekcijos gyvuliai išvaromi į kitą sekciją, patalpa visuomet kruopščiai plaunama, dezinfekuojama ir džiovinama. Tvartas plaunamas aukšto spaudimo vandens srove.


Mėšlo tvarkymas
Visose kiaulių laikymo patalpose įrengtos grotelinės grindys.  Grotelių dydis skiriasi, kadangi skiriasi kiaulių kojos - paršelių jos būna mažos, todėl ir grotelės yra tankesnės, o plyšiai mažesni. Didesnių kiaulių grotelės būna atitinkamai didesnės. Per grotelių plyšius kiaulių mėšlas ir vandens nuoplovos krenta į betoninę mėšlo surinkimo duobę. Vėliau mėšlas savitaka arba siurblių pagalba patenka į mėšlo rezervuarus. ES reikalavimai mėšlo tvarkymui yra griežti ir mėšlides pasistatyti privalo visi kiaulių augintojai. Mėšlidėse mėšlas kaupiamas nuo vėlyvo rudens iki pavasario ir vėliau išlaistomas laukuose. Žymiai pabrangus mineralinėms trąšoms, pagaliau ir Lietuvos ūkininkai ėmė naudoti kiaulių mėšlą savo pasėlių tręšimui.